Sferinė geokupolo konstrukcija – stipriausia Žemėje
Dėl savo išskirtinės konstrukcijos kupolas laikomas tobuliausia architektūrine forma pasaulyje. Prieš šešis dešimtmečius amerikiečių architektas ir išradėjas Bakminsteris Fuleris sukonstravo geodezinį kupolą ir žengė didžiulį žingsnį į priekį novatoriškos architektūros link. Nenuostabu, kad tam laikmečiui jo idėjos pasirodė lyg iš tolimos ateities, todėl kurį laiką brėžiniai dūlėjo stalčiuose. Šiandien visame pasaulyje ši konstrukcija vėl atgimsta iš naujo. Lietuvoje jau statomi pirmieji kupolo formos pastatai, šiltnamiai, oranžerijos. UAB „Geokupolai“ direktorius Kęstutis Kuoras tikina, kad tai – tik pradžia.
Kupolo konstrukcija – iš gamtos
Geokupolų sferinė konstrukcija yra pati stipriausia konstrukcija Žemėje – sutinkama tiek gamtoje, tiek žmonių statiniuose. Konstrukcija unikali tuo, kad yra labai tvirta ir ekonomiška, nes mažiausiomis paviršiaus ploto sąnaudomis pasiekiamas didžiausias jos vidaus tūris.
„Tokią sferinę formą turi ir kiaušinis – nors jo lukštas plonas, jis labai tvirtas ir paukštis perėdamas jo nesutrina. Iš vidaus viščiukui lengva išsiristi, nes kevalas pakankamai plonas. Išradus mikroskopus tokia pati dalelių sandara buvo atrasta tvirčiausiose pasaulio medžiagose. Tokiose kaip deimantas – atomų išsidėstymas jame iš esmės toks pat, – aiškina K. Kuoras. – Kupolo konstrukcija neturi nė vieno stataus kampo. Tiems, kas mokėsi architektūros, visada svarbu rasti atskaitos tašką ir stačių kampų. Fuleris, panašiai kaip ir gamtoje, išrado konstrukciją be stačių kampų. Gamtoje rasti grynai statų kampą yra beveik neįmanoma. Jį išrado žmogus“.
Nebaisus nei sniegas, nei vėjas
Kupolams galima naudoti įvairias medžiagas. Lietuvoje veikianti UAB „Geokupolai“ juos gamina jungiant medį ir stiklą. „Tokia konstrukcija labai šiuolaikiška. Vertinant iš kitos perspektyvos, neiškrenta iš gamtos konteksto“, – pastebi įmonės vadovas. Iš tvirtų trikampių segmentų gaminami statiniai lengvai sudedami ir išardomi, todėl pastaruoju metu sparčiai populiarėja ir tarp renginių organizatorių. Kupolo formos statiniai tvirti ir stabilūs, todėl gali būti „padedami“ ant bet kokio pagrindo, jiems nereikia pamatų.
Pašnekovo pasiteiraujame, ko trūksta, kad kupolus žmonės imtų vertinti kaip rimtą alternatyvą šiuolaikiniams pastatams ar gyvenamiesiems namams. „Kaip ir susidūrus su kiekviena naujove, iš pradžių yra nedrąsu, nejauku, neišbandyta. Žmonės baiminasi, kad toks statinys gali iškristi iš konteksto, kaip atrodys tarp kaimynų“, – galimas priežastis vardija K. Kuoras ir priduria, kad visame pasaulyje jau galima rasti nemažai pastatytų tokios formos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų. Ne viena maitinimo įstaiga sostinėje taip pat svarsto galimybę įsikurti kupole.
Kupolus galima rinktis standartinio dydžio arba gaminti pagal indvidualų užsakymą, juos nesudėtinga jungti tarpusavyje, prijungti prie esamų pastatų. Kupolas gali būti eksploatuojamas net ir esant nepalankioms gamtinėms ir aplinkos sąlygoms – dėl aptakios konstrukcijos ant jo nesilaikys sniegas, jo nepakels smarkus vėjas.
Pašnekovas skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, kupolo formos šiltnamis ar oranžerija turėtų tarnauti mažų mažiausiai du dešimtmečius. „Trumpiausia yra jungiančių medžiagų eksploatacija, kurioms gamintojas duoda 20 metų garantiją“, – patikina jis.
Suderinamos funkcijos
Skirtingai nuo tradicinio šiltnamio, kupole vienu metu galima turėti ir šiltnamį, ir jaukią vietą pasisėdėjimui. Mat kupolo formos šiltnamiuose ar oranžerijose ne tik gerai auga ir dera augalai, bet patinka juose ir žmonėms. „Kupole labai jauku. Užėję žmonės tai iš karto pajaučia. Jame nėra jokių nutolusių kampų. Garsas jame neišsisklaido, nepasislepia „kišenėse“. Net ir kalbant tyliai, kupole viskas girdisi – akustika juose ypatingai gera. Temperatūra ir mikroklimatas viduje visuomet malonus dėl sferinės kupolo konstrukcijos“, – sako jis.
Nusprendus tokiame kupole įrengti šiltnamį ar oranžeriją, UAB „Geokupolai“ siūlo įsigyti ir auginti specialiose medinėse dėžėse vešinčių augalų, kurių nereikia persodinti į lysves. „Kurdami lengvai transportuojamas dėžes suradome geriausią aukščio, pločio, gylio santykį. Tokiu būdu auginamų augalų priežiūra tampa patogesnė ir lengviau kontroliuojama. Pagal augalo poreikius nesunkiai galima parinkti tinkamiausią augti dirvožemį, juos kilnoti, sukinėti pagal šviesos poreikį ir panašiai“, – dėsto K. Kuoras. Taip pat siūlome įrengti automatizuotą kapiliarinę laistymo sistemą, tokiu atveju beveik nereikėtų skirti laiko dirvožemio drėgnumo lygiui palaikyti.
Informacijos šaltinis: 15min.lt