Geokupolas – novatoriškas šiltnamis
Ar šiltnamis, oranžerija gali būti patrauklūs kurti žmogui bei augalams idealų mikroklimatą? Taip, jei jie – kupolo formos. Kupolas – tobuliausia architektūrinė forma, kurią verta išnaudoti ir pritaikyti mūsų reikmėms. Apie mobilius geokupolus ir jų pritaikymo galimybes kalbamės su UAB „Geokupolai“ direktoriumi Kęstučiu Kuoru.
Sferinė forma kilusi iš gamtos: tokios formos yra mažiausia gyvybės dalelė – ląstelė, nes tai – pati tobuliausia forma pagal savo tvirtumą, ryšį su aplinka. Labiau pažengę daugialąsčiai organizmai būna sudaryti iš ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios sferiškai ir susiglaudę tarpusavyje panašiomis geometrinėmis figūromis kaip geokupolų segmentai.
Sferos forma architektūroje
1947 metais, amerikiečių architekto ir konstruktoriaus Bukminsterio Fulerio (Buckminster Fuller) sukonstruotas geodezinis kupolas buvo pirmasis žingsnis link novatoriškų pastatų konstravimo pradžios. Šis kupolas – iš tetraedrų surinkta pusinė sfera, po kurios sukūrimo mokslininkas pelnė tarptautinį pripažinimą.
Būtent tokio kupolo konstrukciją pasirinko ir JAV mokslininkai – kosminės stoties Marse projektuotojai. Džiugu, kad jau ir Lietuvoje bandoma pritaikyti kupolinės konstrukcijos privalumus gyvenamuosiuose ir ūkio paskirties pastatuose. Sodybose atsiranda pirmieji kupolo formos šiltnamiai, įrengiamos oranžerijos.
„Šiandien vis dar vyrauja nuomonė, kad visi statinių kampai turi būti statūs – juos paprasta projektuoti, lengviau statyti ir eksploatuoti. Tačiau gamtoje nerasime stačių kampų. Visos formos augalų ir gyvūnijos pasaulyje – sferinės, be stačių kampų, labai panašios į modernios architektūros pradininko Bakminsterio Fulerio suprojektuotą kupolą“, – teigia K. Kuoras. Jo įsitikinimu, Fulerio kupolas turi ypatingą sąsają su gamta – struktūra beveik identiška akmens anglies molekulinei struktūrai.
Tvirta ir itin stabili
Jei bandytume ieškoti kitokių sferišką formą turinčių objektų, be jokios abejonės jų rastume. Juk panašios į kupolą formos yra ir eskimų iglu, ir Vidurinės Azijos klajoklių jurtos, kupolo formų apstu šventyklų architektūroje. Tačiau Fulerio suprojektuotas kupolas pasižymi ypatinga – labai tvirta ir stabilia, iš trikampių formų sudaryta – struktūra.
„Kupolas nesugrius dėl per didelės sijoms tenkančios apkrovos, pasitaikančios tradiciniuose pastatuose. Visa kupolo formos konstrukcija – tarsi viena sija. Tokia konstrukcija yra drauge ir dengiančioji, ir laikančioji pastatą. Viskas viename. Tokią sferinę formą turi ir kiaušinis – nors jo lukštas plonas, jis labai tvirtas, ir paukštis perėdamas jo nesutrina. Būtent sferinę formą naudoja inžinieriai, projektuodami automobilius ar lėktuvus. Kupolas gali būti statomas net ir esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, nes dėl aptakios formos puikiausiai atlaiko visas gamtos stichijas. Jei kupolo formos statinys pažeidžiamas, jis nevirsta, likusi konstrukcijos dalis tvirtai laikosi. Jam nebūtini pamatai, nes stabiliai stovi ant bet kokio pagrindo. Kupolą sudaro atskiri segmentai, kuriuos bet kada galima išimti ar įdėti. Viskas lengvai išardoma, išmontuojama ir taip pat lengvai sumontuojama kitoje vietoje. Pastumti kupolą taip pat būtų nesunku, nes jis – lengvas ir neturi pamatų. Kupolo konstrukcijai naudojama impregnuota pušies mediena, o dangai – stiklas ar kombinuotas stiklas ir polikarbonatas. Žiemai tokiame kupole galima įrengti šildymo sistemą, kurią sudaro sferinės konstrukcijos krosnis kupolo centre: ji visam kupolui užtikrina tolygų konvekcinį ir infraraudonųjų spindulių šildymą kietuoju, skystuoju kuru arba dujomis“, – pasakoja K. Kuoras.
Ekonomiška konstrukcija
Bet kuris kupolo formos šiltnamį norintis įsigyti sodybos šeimininkas apsidžiaugs sužinojęs, kad kupolo konstrukcija – ypač ekonomiška: dėl minimalaus paviršiaus ploto jam pagaminti reikia mažiau medžiagų, į aplinką išspinduliuojama mažiausiai šilumos. „Visų šiuolaikinių šilumą izoliuojančių medžiagų, sukurtų nanotechnologijų pagrindu, mikrostruktūra yra sferinių formų. Sferiniai paviršiai atspindi ir grąžina infraraudonuosius šilumos spindulius atgal į patalpą. Tokiu pačiu principu gaminami modernių drabužių audiniai, sferiniais paviršiais bangas surenka ir koncentruoja radiolokatoriai“, – teigia Kęstutis Kuoras. Pasak pašnekovo, nėra jokios kitos formos, kuri turėtų tokį gerą santykį tarp tūrio ir paviršiaus ploto. Kuo mažesnis paviršiaus plotas, tuo mažiau į aplinką išspinduliuojama šilumos. O štai kupolo tūris šiuo atveju – maksimalus, dėl to šiluma jame išlieka maksimaliai ilgai.
Labai svarbu ir tai, kad kupolo formos statinio viduje esantis žmogus jaučiasi esąs arčiau gamtos. Įžengus į kupolą, nelabai keičiasi vaizdas, keičiasi tik aplinkos temperatūra. Po kupolu geriau jaučiasi ne tik žmonės – kupoliniuose šiltnamiuose, oranžerijose geriau auga ir dera augalai. „Galbūt dėl saulės energijos ar dėl tam tikro šilumos ir šviesos pasiskirstymo augalų augimas kupoliniame ir įprastame šiltnamyje stipriai skiriasi“, – patirtimi dalijasi K. Kuoras.
Ne slėpti, o grožėtis
„Mūsų siūlomi pastatai atlieka dvi funkcijas: viename kupole sodybos šeimininkai gali turėti ir oranžeriją, ir šiltnamį; vietą, kur gali pasėdėti, atsipūsti ir kartu auginti augalus“, – pasakoja K. Kuoras. Pašnekovas teigia, kad kupolo nereikia slėpti nuo svečių akių taip, kaip polietilenine danga dengto šiltnamio. 20 m2 ploto kupolai, atvirkščiai, trauks praeivių ir svečių dėmesį, o juose žaliuojanti augmenija džiugins šeimininkus.
Kupolą galima sumontuoti prie pastato, jungti į vieną visumą du ir daugiau kupolų, viename gali augti labiau sausą orą mėgstantys augalai, kitame – drėgnesnį. Viename galima auginti pomidorus, kitame – agurkus. Kupolo formos statiniuose galima sodinti daržoves dirvoje, tačiau pašnekovas rekomenduoja prieskoninius augalus ir daržoves auginti ekologiškuose, mediniuose konteineriuose. Kupolo sistema labai kompaktiška ir mobili, lengva kontroliuoti dėžėse esančios žemės struktūrą, jos drėgmę. Galima įrengti automatizuotą kapiliarinę laistymo sistemą, tokiu atveju nereikėtų nuolat stebėti dirvožemio drėgnumo lygio. Jei kupole, konteineriuose, auginsite kvapniuosius prieskoninius augalus, džiaugsitės ne tik jų aromatais patiekaluose, bet ir nuo jų sklindančiais kvapais pačiame kupole. Šalia dviem aukštais įrengtų dėžių galima pastatyti nedidelį staliuką ir kelias kėdes, gurkšnoti arbatą ir grožėtis augalais.
Straipsnis iš žurnalo „Mano sodyba“
Parengė Česlava Deinarovič. Medžiaga – UAB „Geokupolai“.
Nuotraukos – Č. Deinarovič, UAB „Geokupolai“.