Blog

modernus siltnamis

Kupolas – būdas pratęsti daržininkystės arba „knygos lauke“ sezoną

  |   Uncategorized @lt
Dar nepasibaigus kalendorinei vasarai jau juntame rudens kvėpavimą į nugarą: oro temperatūra nukrito, naktimis merkia stiprus lietus. Dar vienas kitas mėnuo – ir nurinksime paskutinį daržų bei sodų derlių. Tačiau sezoną galima pratęsti įsirengus kieme šilumą išlaikančios formos statinį – geokupolą. Jame galite ne tik auginti augalus, tačiau ir leisti jaukius rudens vakarus grožėdamiesi gamta, nors už stiklo pliaupia lietus.
Kupolas sugeria visą ant jo krentančią šilumą
Bendrovės „Geokupolai“ direktorius Kęstutis Kuoras sako, kad rudenėjant mums trūksta šilumos ir, nors norime daugiau laiko praleisti lauke, esame apriboti žvarbaus vėjo ar lietaus. Tačiau stiklinio iš trikampių figūrų sukonstruoto kupolo forma leidžia ilgai išlaikyti šilumą.
„Geokupole galime praleisti darganotą metų laiką. Dėl jo formos visi ant paviršiaus krentantys saulės spinduliai yra nukreipiami į vidų. Jis – tarsi šilumos kolektorius, nes sugeria dvigubai daugiau spindulių, nei tradicinės, stačiakampės formos statinys. Kupolo grindų ir sienų ploto santykis yra 1:2, kai kubo ar stačiakampio – 1:5 (vienerios grindys, keturios sienos ir dar lubos). Kai statinio paviršiaus plotas – dukart mažesnis, tuomet ir šiluma į aplinką atiduodama du kartus lėčiau“, – paaiškino K. Kuoras.
Geokupole nuolat cirkuliuoja oras, susidaro specifinis mikroklimatas, todėl, pastebi pašnekovas, tai vienas geriausių statinių oranžerijai, žiemos sodui. Augalai tokioje erdvėje veši ir stiebiasi aukštyn.

geokupolas-naudojamas-kaip-siltnamis

Kupolo formos statiniai, nors ir turi mažesnį paviršiaus plotą, suteikia erdvės ir jaukumo pojūtį. „Geokupolų“ statytojai neseniai sugalvojo gaminti ir augalų dėžes. Dviem lygiais ant stelažų sudedamos augalų dėžės neužima daug vietos, o centre tuomet lieka daugiau jaukios vietos pasisėdėjimui. Auginti augalus dėžėse daug patogiau, jiems nunykus galima dėžę tiesiog išnešti laukan, ją pasidėti iki kito sezono arba sodinti ką nors naujo.
Temperatūra – 10 laipsnių aukštesnė nei lauke
„Dabar pasaulyje populiarėja jaunų salotų, žolelių daigų auginimas. Jaunuose augaluose sukoncentruota daugiau naudingų medžiagų, nei pavyzdžiui, visiškai užaugusiame žalumyne, salotose. Tai pasaulyje vadinama „micro greens“. Tokių žalumynų galite turėti net ir rudeniui įsibėgėjus. Parduotuvėse jau atsirado būtent tokiam auginimui skirtų sėklų: žirnelių, rugių, kviečių, pipirnių, gražgarsčių, ridikėlių ir kitų. Iš kelių dėžučių galima nuolat turėti ekologiškų žalumynų savo stalui bei žolelių arbatoms“, – patarė bendrovės vadovas.
K.Kuoras priduria, jog geokupolo viduje, niekuo nešildant, temperatūra visuomet būna apie 10 laipsnių aukštesnė, nei lauko temperatūra.
„Dar priklauso, kokia bus geokupolo konstrukcija. Šiandien viena dažniausių mūsų gaminamų konstrukcijų yra medinio rėmo ir vieno stiklo. Reikia prisiminti, kad, vykstant biologiniams procesams, ir patys augalai dar skleidžia šiek tiek šilumos. Kupolo viduje nejuntamas blogas kvapas, kampuose neatsiranda pelėsis, nes oras nuolat cirkuliuoja palei aptakų jo paviršių – įšilęs kyla, atvėsta ir vėl leidžiasi žemyn“, – paaiškino pašnekovas.

geokupolas-svytintis

Judančiu, neužsistovėjusiu oru kvėpuoti – sveikiau. Kai kurie įsirengia kupolo viršuje papildomą orą maišantį ventiliatorių. Kad oras kupole juda įrodo ir tai, kad stiklas iš vidaus labai minimaliai rasoja.
Kupolai ir kokedama – it vienas kitam skirti
Nors geokupolus jau įmanoma pritaikyti nuolatiniam gyvenimui, Lietuvoje jie dažniausiai užsakomi renginiams, ekspozicijoms (praėjusiais metais Kalėdiniu laikotarpiu tokių namelių „pridygo“ visa Vilniaus Rotušės aikštė) arba jaukioms oranžerijoms prie namų. Tokio „arbatos namelio“ plotas dažniausiai būna apie 20 kv.m.
K.Kuoras pastebi naują oranžerijoms būdingą augalų madą – japoniškus kokedama kabančius sodus. Susidomėjęs šia įspūdingai atrodančia naujove, jis su dukra eksperimentuoja mėgindami patys pagaminti daugiau tokių augalinių kamuoliukų. Juolab, kad kupolas turi daug erdvės viršuje ir tokie sodai čia tinka kaip kirvis kotui.
„Kokedama – japoniškas žodis, apibūdinantis kabantį sodą. Tai – žali žemės rutuliai. Dabar tokiu būdu augina net orchidėjas ir kitus augalus. Apvalus žemės rutulys ant siūlo sukasi, tokiu būdu visos jo pusės gauna pakankamai saulės šviesos“, – paaiškina K.Kuoras.

kokedama-budu-pasodinti-augalai

Geokupole galima pasistatyti ir nedidelį šildytuvą – toks sprendimas tinka, jei šeimininkas nusprendžia auginti žalumynus per visą žiemą. Sąnaudos nėra didelės, nes, kaip jau minėta, kupolinė konstrukcija šilumą atiduoda daug lėčiau, nei mūsų namai.
„Kad geokupole teigiama temperatūra išsilaikytų visą žiemą, papildomai sugalvojome gaminti daugiasluoksnės plastikinės plėvelės gaubtą. Plėvelė šilumą atiduoda lėčiau nei stiklas. Tokia danga primena „burbulinę“ daugiasluoksnę įpakavimo plėvelę. Tuomet oranžerijoje kai kurie augalai gali augti ir per žiemą. Jei kupolas neuždengtas plėvele, reikėtų statyti šildytuvą“, – siūlo K.Kuoras.
Susidomėjote, kaip toks statinys atrodo realybėje? Vienas jaukiai augalais apstatytas geokupolas šiuo metu stovi Vilniuje, prie „Berry“ baldų salono, Ukmergės gatvėje.
Naujienos šaltinis: 15min.lt